Sukurta daugybė priemonių keičiančių žmogaus išvaizdą, įvaizdį, tačiau stilingiausią drabužį, makiažą ar spindesį žurnalo viršelyje gali užtemdyti vienas vienintelis personažo bruožas – žemas intelektas. Žmogaus protas - tai turtas, kurio negalima įsigyti už pinigus, kūnu ar prievarta.

Kiekviena karta turi savo „proto žvaigždes“, kiekvienoje klasėje iškyla pirmūnas, kiekviena šeima turi savo „šeimos galvą“, kiekviena mama tikisi sveiko ir protingo vaiko... Asmenybės intelektą dalinai lemia genai, formuoja šeima, įtakoja aplinka, tobulina mokymasis.

Savo vaikelio intelektą mama gali įtakoti net prieš gimdymą.

Peržiūrėjus 27 tyrimus, atliktus nuo 1929m iki 2000m., nustatyta, kad intelekto koeficientą ypač įtakoja mamos ir kūdikio mityba. Krūtimi žindytų vaikų intelekto koeficientas gali būti aukštesnis 3,16 – 8.2 balais lyginant su mišiniais maitintų vaikų IQ. Suaugusio žmogaus, kūdikystėje žindyto vieną mėnesį, IQ -99,4 balai, o maitintų motinos pienu 9 mėnesius -104,4 balai. Motinos piene gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios keičia daugelį vaiko organizme vykstančių procesų. Šiandien labai didelis dėmesys skiriamas esminėms riebiosioms rūgštims (omega-3) ir jų metabolitams, kurių koncentracija žymiai didesnė motinos piene nei kūdikių mišinėliuose.

Žmogaus smegenyse yra apie 10 bilijonų nervinių ląstelių – neuronų.

Vystantis vaisiaus smegenims, kiekvieną minutę jų atsiranda apie 250 000 naujų. Manoma, kad gimimo metu neuronų skaičius jau būna galutinai nusistovėjęs. Tačiau smegenys galutinį dydį pasiekia apie penktuosius gyvenimo metus, kai jų masė padidėja iki 3,5 karto.

Kas vyksta smegenyse, jei neuronų skaičius stabilizuojasi gimstant?

Žmogaus smegenys iki pilnametystės bręsta t.y. kiekvienas neuronas formuoja jungtis su kitais neuronais. Pastarųjų kiekviena nervinė ląstelė gali sudaryti nuo 10 000 iki 50 000 . Kuo platesni neuronų ryšiai, tuo geresnė atmintis, greitesnis mąstymas, aukštesnis intelektas. Tyrimais nustatyta, kad smegenų vystymąsi, jungčių susidarymą ypač įtakoja omega – 3 riebiosios rūgštys, t. y. tos, kurių žmogaus organizmas pats pasigamina minimaliais kiekiais ir būtinai turi gauti su maistu. Svarbiausia čia omega-3 riebiosios rūgšties metabolitai – eikozopentaeninė (EPR) ir dokozoheksaeninė (DHR) riebiosios rūgštys. Būtent šios r.r. (DHR) daugiausiai sujungia smegenys nėštumo ir žindymo metu. Vaikai, kurių mamos nėštumo ir žindymo metu pakankamai valgė žuvies, turi stipresnį regėjimą, aukštesnį intelekto koeficientą, geresnę atmintį, aiškiau kalba ir sklandžiau reiškia savo mintis, mažiau serga bronchų astma ir kitomis alerginėmis ligomis. DHR r.r. stoką vaiko organizme gali nurodyti hiperaktyvūs veiksmai, nesugebėjimas susikoncentruoti, išsiblaškymas.

Besilaukianti mama puikiai žino, kad nuo jos sveikatos ir mitybos labai priklaulausys vaikelio sveikata. Todėl stengiasi vykdyti visus gydytojo, šeimos, draugų nurodymus. Renkasi tinkamą maistą, pakankamai ilsisi ir būna gryname ore, papildomai geria vitaminus bei maisto papildus. Vaikelis pasiima viską, ko reikia jo vystymuisi ir augimui. Tačiau nepaisant didelio mamos paregingumo, ji tampa jautri, verksminga arba, dar blogiau – abejinga, užsidariusi, nemylinti savo vaikelio. Kartas nuo karto nuvilnija ir pati skaudžiausia žinia apie tragišką mamos baigtį ir likusį našlaitį. Tad natūraliai kyla klausimas, kas įtakoja psichologinę mamos būseną nėštumo metu ir po jo, ką reikėtų daryti, kad išvengti diagnozės „ pogimdyminė depresija“?

Remiantis statistiniais duomenimis, Pietų Afrikoje pogimdyminė depresija diagnozuojama 24,5% , Vokietijoje 20%, Italijoje 15%, JAV 11,5%, Malaizijoje 3%, Japonijoje 2%. Mažas sergamumas Japonijoje aiškinamas gausiu žuvies vartojimu nėštumo metu. Taigi, pogimdyminę depresiją gali įtakoti nepakankamas žuvies suvartojimas nėštumo metu, t.y. nepakankamas omega-3 r.r. kiekis mamos organizme.

Omega-3 r. r. pagrindiniai šaltiniai yra vandenynų žuvys, linų sėmenų, rapsų aliejai, linų sėmenys, riešutai, kiaušiniai. Gyvūninės kilmės omega-3 r. r. žmogaus organizmas pasisavina greičiau, todėl žuvį, kaip pagrindinį DHR šaltinį, žmogui patartina valgyti ne mažiau kaip du kartus per savaitę.

Tačiau siekiant apsaugoti nėščias moteris ir vaikus nuo sunkiųjų metalų, kuriuos liknkusios kaupti didelės žuvys, patartina vartoti žuvų taukus. BIONAL kompanija pasirinko mažiau pelningą, tačiau saugesnį vartotojui kelią – mažas, laisvėje, ne pramoniniuose vandenyse gyvenančias žuvis, kurias sugauna Ramiajame vandenyne, netoli Peru (Afrikos žemynas). BIONAL ne tik labai švarūs ir saugūs vartoti, bet ir optimaliai adaptuoti maksimaliam omega-3 r. r. pasisavinimui. Štai vaiko organizmas gali pasisavinti tik DHR r.r., todėl žuvų taukų lašeliai gaminami iš pelamidžių (sin. tuniukų), kurių taukuose yra ženkliai daugiau DHR r.r. Maždaug nuo dviejų metų amžiaus žmogaus organizmas ima sugebėti vieną omega-3 r.r. paversti kita, t.y. iš DHR gali „pasigaminti“ EPR ir atvirkščiai. Todėl vyresniems vaikams ir suaugusiems gamina žuvų taukų kapsules, kuriose žuvų taukai gauti iš sardinių ir čia EPR yra daugiau nei DHR. Suaugusieji, maždaug nuo 50 metų pamažu ima prarasti galimybę transformuoti vieną omega-3 rūgštį į kita ir kadangi jiems, kaip ir mažyliams reikalingesnė darosi DHR, BIONAL iš pelamidžių gamina ir žuvų taukų lašelius senjorams. Sergančiųjų Alchaimerio liga, senatvine silpnaprotyste, depresija kraujyje ir smegenų audinyje rastas mažesnis nei norma DHR kiekis. Pitsburgo universitete atlikti tyrimai parodė, kad turintys nepakankamą DHR kiekį organizme žmonės yra impulsyvūs, dažniau išsako neigiamą požiūrį į gyvenimą, juos dažniau aplanko mintys apie savižudybę.

Žuvų taukai labai rekomenduotini alergiškiems vaikams ir suaugusiems, nes turi teigiamos įtakos normalaus imuninės sistemos balanso atstatymui.

Vyresnio amžiaus žmonėms žuvų taukai reikalingi ne tik gerai smegenų būklei palaikyti bet ir uždegiminių procesų (osteoartrozė, reumatoidinis artritas) bei trombozių profilaktikai.

BIONAL žuvų taukai - puikus omega -3 riebalų rūgščių šaltinis, saugus tiek mažam, tiek vyresniam, juose nėra vitamino D, tad mažyliams jo reikia duoti papildomai.