Kepenys- didžiausias žmogaus vidaus organas. Ir nebereikalo! Jos atlieka tokį svarbų darbą žmogaus organizme, kad nė vienas kitas organas jų funkcijos pakeisti negali.
Kepenys dar vadinamos žmogaus kūno laboratorija, nes jų neaplenkia nė viena medžiaga, bet kokiu būdu patekusi į organizmą. Taigi kepenys perdirba suvalgytą maistą, vaistus, toksinus ir chemikalus bet kokiais keliais – pro odą, kvėpavimo takus ar kitaip patekusius į kūną. Pro kepenų filtrą turi praeiti virusai, bakterijos, grybeliai, žuvusios žmogaus ląstelės bei kitos medžiagų apykaitos metu atsiradusios „šiukšlės“.
Sveikos kepenys t.p. dalyvauja virškinant ir įsisavinant maistą.
Daugelį metų manyta, kad pagrindiniai kepenų priešai yra virusai, kurie apsigyvena kepenų ląstelėse ir sukelia lėtinį uždegimą, vadinamą A,B ar C hepatitu. Tačiau dabar vis labiau tampa akivaizdu, kad ne ką mažesniu kepenų priešu tampa pats žmogus, dažnai vartodamas alkoholį, lengva ranka pasirinkdamas cheminius vaistus vietoj natūralių gydymo būdų, bei valgydamas cheminėmis medžiagomis prisotintą perdirbtą maistą, vietoj natūralių produktų, turtingų vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Ar kepenys atlaiko tokį ūmų puolimą ? Grečiausiai ne, nes daugiau kaip pusei ultragarsu tiriamų žmonių randamos suriebėjusios kepenys.
Tikriausiai jos ruošiasi badmečiui, kaupdamos rezervinius riebalus? Ne – sako gydytojai, nes kuo daugiau kepenys prikaupia riebalų, tuo blogiau jos dirba, dažniau randamas kepenų ląstelių uždegimas, kuris per kelis metus gali pereiti į kepenų fibrozę( pavieniai randiniai taškeliai kepenų audinį), cirozę ar vėžį.
Taigi pradėdamos riebėti, kepenys nori įspėti savo šeimininką , kad pervargo besistengdamos apsaugoti žmogų nuo jo paties kasdieninių klaidų.
Ar žmogus girdi tuos įspėjimus? Dažniausiai ne, nes pradiniai kepenų riebėjimo požymiai yra labai silpni. Tai gali būti pilvo pūtimas, nedidelė temperatūra, viso kūno niežėjimas, dešinės pilvo pusės nepastovūs skausmas ar geltoni maži odos mazgeliai.
Neseniai atliktuose tyrimuose pastebėta, kad kepenų suriebėjimas lemia nedidelį kepenų fermentų padidėjimą kraujyje, dažniausiai randamą atsitiktinių tyrimų metu t.y. visai neįtariant kepenų problemų buvimo.
Anskstyvus kepenų pažeidimus, tokius, kaip kepenų suriebėjimą ir nedidelį kepenų fermentų padidėjimą , galima sustabdyti ir kepenis grąžinti į sveikatos būklę. Tačiau, kai į pirmuosius kepenų pagalbos šūksnius nekreipiame dėmesio , išsivysčiusi kepenų fibrozė, cirozė ar vėžys jau yra nesustabdomi ir negrąžinami procesai. Todėl belieka vienintelis efektyvus gydymas – kepenų transplantacija.
Kaip žmogus gali padėti savo kepenims ? Greičiausiai ranka tiesiama link tablečių. Visa bėda, o gal laimė, kad kepenys nenori, tiesiog netoleruoja cheminių vaistų, nes pastarieji dar sunkiau įdarbina jau ir taip pasiligojusį organą. Pagelbėti galime natūraliais, augaliniais preparatais, kurie veikia lėtai ir švelniai!

Dažniausiai kepenų ligų gydymui naudojamas tikrasis margainis, kurio veikliųjų medžiagų kompleksas silimarinas skatina toksinų pašalinimą iš kepenų bei skatina kepenų ląstelių atsistatymą po uždegimo, apsinuodijimo vaistais ar kt. cheminėmis medžiagomis. Norint gauti stipresnį ir platesnį efektą, kuriami kompleksiniai preparatai, įtraukiant daržovinį artišoką, ciberžolę ir kt. Daržovinis artišokas gerina kepenų kraujotaką, skatina tulžies gamybą , bei mažina riebalų ir choleterolio susidarymą.

Ciberžolė plačiai naudojama Pietų Azijos tradicinėje medicinoje. Jos aktyvus komponentas kurkuminas skiriamas gydant kepenų ir tulžies takų ligas, diabetą, reumatą, vėžį, Alcheimerio ligą, sinusitą... Su ciberžoke atlikus apie 3000 tyrimų, panaudojant gyvūnus ir gyvas žmogaus ląsteles, nustatytos pagrindinės jos veikimo kryptys : antioksidacinis, priešuždegiminis, priešvėžinis ir cholesterolį mažinantis veikimas.
Veiklioji ciberžolės medžiaga kukurminas neleidžia vėžinėms ląstelėms augti, daugintis ir plisti, todėl jos greičiau miršta. Vartojant ciberžolę, vėžinės ląstelės tampa jautresnės chemoterapijai ir radioterapijai. Blokuodama kai kuriuos medžiagų apykaitos etapus, ciberžolė gali stabdyti kepenų riebėjimą ir uždegimą sveikiems bei sergant nutukimu, cukriniu diabetu. Tą patį darydama viruso kūne, sukelia jo badą ir mirtį. Todėl stebėtas kepenų uždegimo mažėjimas sergant B ir C hepatitais.

 

Juodasis pipiras aktyvina pagrindinius kepenų biotransformacijos fermentus, reikalingus nukenksminti bei perdirbti įvairias medžiagas , tačiau derinyje su ciberžole jis atlieka kitą labai svarbią funkciją. Cberžolės aktyvusis komponentas kurkuminas, vartojant pro burną, sunkiai pasiekia organizmo ląsteles, nes yra greitai perdirbamas kepenyse ir žarnyne. Pridėjus 20 mg juodojo pipiro, kurkumino prieinamumas padidinamas 2000%. Tačiau visa bėda, kad juodajį pipirą vartoti rekomenduojama tik nedidelėmis dozėmis, kadangi jis sulėtina ir kitų vaistų perdirbimą.
Taigi vartojant kompleksinius preparatus, į kepenų „priešus“ šauname keliomis kulkomis, taip išgaudami stipresnį, platesnį ir ilgesnį teigiamą poveikį.

 

Gydytoja V.Vilemienė