Mitybos mokyklos siūlo savo šalininkams keisti gyvenimo būdą, galvoti apie tuos produktus, kuriuos vartojame, įsiklausyti į savo organizmą. Norintiems greitai pasiekti maksimalų efektą egzistuoja begalė dietų. O visas žinomiausias dietas galima drąsiai suskirstyti į keletą grupių.
Racionalios subalansuotos normalaus kaloringumo (pavyzdžiui 2000 kilo kalorijų) dietos – kur paros raciono kaloringumas paskaičiuotas esant minimaliam fiziniam krūviui (nuo 2000 iki 2500 kalorijų). Šios kalorijos turi būti gaunamos ir iš baltymų, ir iš angliavandenių, kad būtų sudarytas pakankamai sotus ir skanus racionas. Reikia atsisakyti miltinių produktų, cukraus, alkoholio, pakeičiant šiuos produktus daržovėmis ir vaisiais. Dauguma dietų sudarytos būtent tokiu principu, nors vadinasi skirtingai. Kad lieknėjančiam žmogui palengvinti gyvenimą, siūlomas jau sudarytas valgiaraštis atitinkantis reikiamą kaloringumą ir produktus.
Subalansuotos sumažinto kaloringumo dietos – tai tokios dietos, kur yra sumžintas paros kalorijų kiekis maždaug iki 1500 kilokalorijų. T.y., organizmas gauna mažai energijos, tačiau užtikrinamas būtinas baltymų, mikroelementų ir vitaminų minimalus kiekis. Šios dietos racionas labai skurdus ir greitai nusibosta. Laikydamiesi šių dietų, jų pasekėjai, nors ir nelabai greitai, tačiau sulieknėja.
Yra dietų, siūlančių norimą rezultatą pasiekti per trumpesnį laiko tarpą, tačiau tai nėra labai sveika. Šiam dietų tipui galima būtų priskirti ryžių dietą.
Mažai kalorijų turinčios dietos sumažina paros kalorijų kiekį iki 600-800 kilokalorijų. Tokį variantą beveik galima pavadinti pusiau badavimu, o be to, neatsižvelgiama į minimalius organizmo poreikius būtiniausioms medžiagoms. Laikantis tokių dietų svoris, jei ir nukrenta, tai po to labai greitai sugrįžta, kartais netgi daugiau nei buvo iki šiol. Tokių dietų galima laikytis vieną arba du kartus metuose - dažni eksperimentai gali baigtis medžiagų apykaitos sutrikdymu, nes tokie mitybos principai neturi nieko bendra su taisyklingai subalansuota mityba. Tokių dietų pavyzdžiai – japoniška, kremliaus dietos.
Dietas taip pat galima būtų suskirstyti pagal baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį bei jų tarpusavio santykį.
Mažai angliavandenių turinčios dietos - kai baltymų ir riebalų kiekis yra perteklinis, o angliavandenių trūksta. Tokia yra daktaro Atkinso dieta. Daktaras Atkinsas sudarė mažai angliavandenių turinčią dietą tiems, kurie nori sulieknėti nelabai ribodami maisto. Jo sistema remiasi teorija, kad viršsvorio turintys žmonės vartoja labai daug angliavandenių. Svarbiausia – nevartoti draudžiamų produktų, o leidžiamų produktų galima valgyti kiek nori, be jokių apribojimų.
Angliavandienių dietos – tai, pavyzdžiui, Šroto kursas, kurio metu galima vartoti alkoholį, ryžių dieta, bulvių dieta. Tokių dietų šalininkai siūlo vartoti daug angliavandenių siūlančius produktus.
Baltyminės dietos siūlomi vartoti produktai, aišku yra baltyminiai. Juos vartoti reikia griežtai nustatyta tvarka ir kiekiais. Dėl to persitvarko medžiagų apykaita ir krenta svoris. Bet, kaip ir prie bet kokio įsikišimo į medžiagų apykaitą, tai gali būti pavojinga. Tokioms dietoms priklauso Holivudo dieta, japoniška, kiaušinių dietos.
Taip pat yra daugybė iškrovos dietų. Tokių dietų esmė – staigus valgymo apribojimas vieną-dvi dienas per savaitę. Organizmui tai yra savotiškas stresas, dėl ko netenkama nuo pusės iki vieno kilogramo svorio.
Paanalizavus mitybos mokyklų veiklą ir dietos kryptis, galima tvirtinti, kad tos vienintelės dietos, kuri padarys stebuklą, nėra.
Visi mes esame unikalūs, unikalios gali būti ir dietos. Daugelis žinomų žmonių, suradę sau tinkamą maitinimosi sistemą, siūlo kitiems tai kaip dietą. Pavyzdžiui, gerai žinomos Klaudijos Šifer, Laimos Vaikulės, Madonos, Larisos Dolinos, Majos Pliseckajos ir kitos garsenybių dietos. Nepriklausomai nuo to, kaip vadinasi dieta ar kokia patraukli atrodytų, svarbu, kad tiktų būtent jums ir nesukeltų problemų ar nusivylimų.

šaltinis: http://www.eda-life.ru