Senėjimas – sudėtingas procesas, kurį įtakoja daugybė faktorių ir kiekvienas iš jų įneša savo indėlį mūsų organizmo susidėvėjimo skatinimui. Tuo tarpu šiuolaikinės biomedicinos pasiekimai suteikia vilčių sulėtinti šį procesą.
   Šiuolaikiniai mokslininkai linkę laikytis molekulinių senėjimo mechanizmų teorijos, kuri teigia, kad organizmas sensta ląstelių lygyje veikiant laisviesiems radikalams. Laisvieji radikalai – tai toksinai arba nestabilios molekulės, kurios pažeidžia ląsteles. Žmogaus organizmas naudoja deguonį, kad sudeginti maistą ir iš jo pagaminti energiją. Dėl šio „deginimo” atsiranda žalingų deguonies darinių - laisvųjų radikalų arba oksidantų. Kai jų kiekis pasiekia kritinę ribą, jie sunaikina viską, su kuo sąveikauja molekulės, ląstelės, suardo DNR. Moksliškai įrodyta, kad laisvieji radikalai yra kaltininkai daugelio ligų, tokių, kaip vėžys, aterosklerozė, infarktas, insultas, išemija, nervų ir imuninės sitemos susirgimų, odos ir daugelio kitų ligų.
Laisvųjų radikalų atsiradimą sąlygoja:
  Radiacija
  Infekciniai susirgimai
  Temperatūros kaita
  Ilgas buvimas saulėje
  Produktų, kuriuose gausu kenksmingų priedų, pesticidų vartojimas.
Evoliucijos eigoje surastas antioksidacinis apsaugos mechanizmas tam tikra prasme leidžia organizmui susidoroti su „įsisiautėjusiais“ laisvaisiais radikalais. Tačiau kai jų kiekis labai išauga, išauga ir poreikis papildomai vartoti antioksidantų. Pavyzdžiui, rūkaliams reikia tris kartus daugiau vitamino C, nei nerūkantiems, kad kraujyje palaikyti reikiamą antioksidantų lygį.
Senėjo procesą galima pristabdyti: 
1.Sumažinus maisto kaloringumą. Tyrimais įrodyta, kad pelės, žiurkės ir šunys maitinami pagal griežtą dietą gyvena trečdaliu arba net dvigubai ilgiau nei jų broliai ėdrūnai. Kalorijos – tai jaunystės priešas, nes tam kad jas paversti energija, reikia deguonies, o dėl to atsiranda vis naujų laisvųjų radikalų.
2.Saugant organizmą. Metams bėgant nusilpsta regeneraciniai organizmo procesai. O mes „pribaigiame“ jį, pagreitindami biologinio senėjimo pradžią. Žmogus turi apsaugoti organizmą nuo kenksmingų išorinių veiksnių: radiacijos, toksinų, kurie susidaro rūkant, alkoholio vartojimo, stengtis išvengti ir gydyti ligas, vengti ekstremalių temperatūros poveikių, staigių mitybos pokyčių.

Teorija

Pagal Mečnikovą
 Rusų biologas I.Mečnikovas, gyvenęs XIX ir XX amžiaus sankirtoje, pateikė teoriją, kad senėjimo priežastis yra organizmo apnuodijimas, kai žarnyne virškinasi pūvantis maistas ir atsiranda kenksmingų mikroelementų. Kaip priemonę prieš senėjimą I.Mečnikovas pasiūlė rūgštaus pieno bakterijas. Anot jo teorijos, dvi stiklinės kefyro per dieną gali normalizuoti virškinimą ir netgi prailginti gyvenimą.
 

Pagal Pavlovą
Anot fiziologo Pavlovo, senėjimo intensyvumas priklauso nuo nervų sistemos būklės.
Gerai išsilaikusios nervų ląstelės – viena ilgaamžiškumo sąlygų.