Pitsburgo universiteto ir Harvardo medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai ištyrė 4 tūkst. 142 paauglių laisvalaikio įpročius ir nustatė, kad kiekviena valanda, praleista žiūrint televizijos programas, 8 proc. padidina tikimybę ateityje susirgti depresija, rašo „Los Angeles Times“.

Tyrimas buvo atliekamas septynerius metu nuo 1995 m. iki 2002 m. 1995 m. pirmą kartą apklausti paaugliai teigė per dieną vidutiniškai 2,3 val. praleidžiantys žiūrėdami televizijos programas, 37 min. – žiūrėdami vaizdajuostes, 25 min. – žaisdami kompiuterinius žaidimus ir 2,3 val. klausydamiesi radijo.

2002 m. tie patys asmenys buvo apklausti dar kartą. Anot studijos, 308 iš jų buvo linkę į depresiją. Paauglystėje priešais televizorių jie praleisdavo vidutiniškai 22 min. daugiau nei tie, kurie vėliau su depresija problemų neturėjo.

Anot Pitsburgo universiteto daktaro Briano Primacko, „šie rezultatai nereiškia, kad televizoriaus žiūrėjimas yra vienintelė depresijos priežastis. Tačiau galima teigti, kad žmonės, turintys polinkį į depresiją, paauglystėje buvo linkę žiūrėti daugiau televizijos programų“.

Mokslininkai pateikia keletą paaiškinimų, kodėl taip galėjo nutikti. Vienas iš atsakymų gali būti tai, kad laikas, praleistas žiūrint televizorių, galėjo būti skirtas užklasiniams užsiėmimas ar kitai socialiai aktyviai veiklai, kuri sumažintų tikimybę susirgti depresija.

Be to, televizijos programos ir reklaminiai pranešimai, kuriuos žiūrėjo paaugliai, galėjo paskatinti juos jaustis nepilnaverčiais, sužadinti pyktį ir baimę, t.y. jausmus, kurie skatina polinkį į depresiją.

Televizija, B. Primacko teigimu, lyginant su kitomis medijų formomis, yra itin imli laikui, įtraukianti ir kupina reklaminių pranešimų, todėl, anot jo, ateities kartos gali susidurti su dar didesnėmis psichologinės sveikatos problemomis.

šaltinis: www.bernardinai.lt